R

Reabilitacija – tai koordinuotas kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių naudojimas siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo. Šiuo apibrėžimu akcentuojama, kad:

• Reabilituojamas ne organas, ne organų sistema, bet žmogus.
• Reabilitacijos tikslas nėra tik paciento sugrąžinimas į darbinę veiklą, bet siekimas maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo. Jeigu iki reabilitacijos žmogus pats negalėjo pavalgyti, apsitarnauti, o po reabilitacijos tą sugeba padaryti – tai yra reabilitacijos tikslas.
• Reabilitacija apima ne tik medicinines, bet ir socialines, pedagogines ir kitas priemones.
• Reabilitacija yra baigtinis procesas, ji negali tęstis visą gyvenimą. Pasiekus asmens maksimalų funkcinį aktyvumą, ji baigiama. Toliau pacientui reikalinga sveikatos priežiūra.
• Sunkūs ligoniai, kurių funkcinis aktyvumas, taikant reabilitacijos priemones, nedidėja, priskiriami ligoniams, kuriems reikalinga intensyvioji slauga, o ne reabilitacija.

Tai procesas, kurio metu optimaliai atkuriamas paciento fiziologinis, psichologinis, socialinis ir profesinis statusas.

Reabilitacijos principai:

1. Reabilitacija yra pradedama, kaip galima anksčiau tik susirgus.
2. Reabilituojamasis informuojamas apie reabilitacijos priemones, aktyviai dalyvauja gydymo procese.
3. Reabilituojant yra pabrėžiama tai, ką žmogus gali, o ne tai, ko negali.
4. Reabilitacijos priemonės naudojamos kompleksiškai, nepertraukiamai.
5. Reabilitacijos individualumas.
6. Nuolat vertinamas reabilitacijos veiksmingumas.
7. Reabilitacija vykdoma kuo arčiau ligonio kolektyvo, įtraukiant visuomenines organizacijas, bendruomenę, šeimą.

Pažeistų funkcijų grąžinimo laipsniai:

• Pažeista funkcija visiškai grąžinama.
• Pažeista funkcija kompensuojama.
• Prie pažeistos funkcijos prisitaikoma.

Radikulopatija (radikulitas) – tai nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas. Būdingi skausmai ir jutimo sutrikimai pagal šaknelinį tipą, rečiau – periferinio pobūdžio parezė. Nugaros smegenų nervų šaknelės būna pažeistos ne visos iš karto. Todėl gali būti kaklinės, krūtininės, juosmeninės, kryžmeninės radikulopatijos. Dažniausiai būna juosmeninės – kryžmeninės radikulopatijos, rečiau – kaklinės ir dar rečiau – krūtininės bei poliradikulopatijos.

Sergantieji radikulopatija sudaro 5 -10% visų sergančiųjų nervų ligomis. Dėl smarkaus skausmo ligonis būna priverstas laikinai nutraukti darbą ir gydytis ambulatoriškai ar ligoninėje. Laikino nedarbingumo atžvilgiu radikulopatija užima antrą vietą po gripo.