O

Osteoporozė – sisteminė skeleto liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, dėl to padidėjęs kaulų trapumas ir polinkis lūžti. Mažėjanti kaulų masė yra pagrindinis ankstyvas ligos požymis, kurį pastaraisiais metais jau galima įvertinti objektyviais kiekybinio tyrimo metodais – nustačius kaulų tankį. Kaulų tankio tyrimas naudojamas ne tik osteoporozės (OP) diagnozei nustatyti, bet ir lūžių rizikai įvertinti. Tai leidžia laiku imtis profilaktikos priemonių arba pradėti gydyti. Organizmui augant kaulų masė didėja ir apie 30 – 35 gyvenimo metus yra didžiausia (maksimali kaulų masė). Vėliau ji pradeda mažėti – kaulai retėja. Šis procesas yra visuotinis: kaulai retėja visiems. Kaulų retėjimas neturi simptomų ir yra neskausmingas.

Osteochondrozė – degeneracinė stuburo tarpslankstelinių diskų liga. Šie diskai – tai kremzlinės plokštelės, skiriančios vieną stuburo slankstelį nuo kito. Žmogui senstant, veikiant kitiems faktoriams, kremzlės susidėvėjimas ima vykti greičiau nei naujos kremzlės susidarymas – diskų elastingumas mažėja, jie plokštėja, tarpai tarp slankstelių mažėja. Dažnai susiformuoja slankstelių kaulinės išaugos, vadinamos osteofitais („ataugos”). Kauliniai slankstelių paviršiai ima liestis, trinasi vienas į kitą, tuomet vystosi aplinkinių sričių uždegimas, atsiranda skausmas. Palaipsniui stuburas praranda lankstumą, tampa sustingęs. Dažniausiai pažeidžiamos stuburo vietos yra kaklas ir juosmuo, nes tai labiausiai apkrautos stuburo dalys.

Simptomai - juosmens, sprando, nugaros, kaklo skausmas; sprando, juosmens, nugaros sustingimas, lankstumo sumažėjimas, ūgio mažėjimas.

Rizikos veiksniai - vyresnis amžius (45 metai ir daugiau), nutukimas, moteriška lytis, įgimtos sąnarių ar kremzlių ligos, stuburo traumos.

Vaistų, galinčių išgydyti osteochondrozę, nėra. Vaistai, kurie skiriami osteochondroze sergantiems, tik mažina skausmą ir uždegimą.