P

E I K M O P R S T


Paliatyvi pagalba – tai aktyvi nepagydomų pacientų sveikatos priežiūra, nukreipta į bendrų paciento poreikių tenkinimą, nepriklausomai nuo ligos pobūdžio. Tai mokslas apie visapusę sveikatos priežiūrą pacientų, sergančių progresuojančia, toli pažengusia liga, kurios prognozė yra bloga. Paliatyvi pagalba, tai aktyvi visapusiška priežiūra ligonių, kuriems nebepadeda medikamentinis gydymas. Tai ne sėdėjimas prie lovos, graudenimasis ir profesinis bejėgiškumas, o pozityvi, planinga ir tiksli veikla, net ir paskutiniosiomis priežiūros dienomis.

Pragula – yra spaudimo, trynimosi, šliejimosi arba šių veiksnių derinio vietiškai pažeistas odos ir po ja esančių audinių plotas. Pacientams pragulų pavojus kyla todėl, kad jų kūno dalys spaudžiamos tam tikra jėga tam tikrą laiką ir dėl to žūsta audiniai.

Polineuropatija – tai daugelio periferinių nervų pažeidimas, pasireiškiantis periferiniais paralyžiais, jutimo, trofikos ir vegetaciniais kraujagyslių sutrikimais. Tie sutrikimai daugiausiai lokalizuojasi distalinėse rankų ir kojų dalyse. Daugelį periferinių nervų sudaro motorinės, juntamosios ir vegetacinės skaidulos, todėl jas pažeidus ir pasireiškia tų skaidulų funkcijos sutrikimo simptomai. Dėl motorinių skaidulų pažeidimo ir atsiranda periferinis paralyžius su būdingais jam požymiais: raumenų tonuso sumažėjimu, raumenų atrofijomis, sausgyslių refleksų susilpnėjimu ar net visiškai išnykimu. Polineuropatijoms būdinga tai, kad labiausiai paralyžiuojami rankų ir kojų distalinių dalių raumenys.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja perduodant informaciją, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.
Simptomai: eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, galūnių bei kūno sukaustymas, judesių sulėtėjimas, galvos ir galūnių drebėjimas.